PASIRENGIMAS MIŠIOMS

Medjugorjėje Mišioms pasirengiama kalbant prieš jas rožinį. Kalbėdami vieną paslaptį po kitos, žvelgiame į Marijos ir Jėzaus gyvenimus, melsdami malonės gyventi bei veikti kaip Jėzus Marija. Svarbu pabrėžti, kad Marijos gyvenimas visada buvo sutelktas aplink Jėzų ir dabar sukasi apie Jį. Prieš Jėzaus pradėjimą, būdama jauna mergaitė žydė, Ji laukė Jo melsdamasi ir pasninkaudama, šaukdamasi Dievo, kad atsiųstų Mesiją. Ji nesivylė ir nelaukė, kad taps Išganytojo Motina. Po Jėzaus pradėjimo ir gimimo Ji patarnavo Jam kaip motina, mokytoja, globėja ir lydėjo Jį sielvarto metu. Galiausiai Ji kartu su Jėzumi džiaugėsi nuolatiniu Prisikėlimo džiaugsmu!

SKAUSMINGOSIOS PASLAPTYS

Pratęskime pasirengimą šventosioms Mišioms, kalbėdami šias paslaptis, kurios įveda mus į kančios slėpinį. Šventosios Mišios yra bekraujė Naujojo Testamento auka. Kristus visiškai mums Save atiduoda. Gera yra širdimi patekti į Jo kančios ir mirties slėpinį kalbant rožinį, kad galėtume patirti Atleidžiančiojo Kristaus meilės grožį ir gelmę. Būtent ši meilė lydėjo Jį kančioje. Jėzaus kančia tapo nuolatine Jo meilės ir atlaidumo išraiška. Žvelgimas į Kristaus ir Marijos kančią padeda mums įsigyventi į šventąsias Mišias jų pradžioje. Iš esmės yra svarbu suvokti savo nuodėmes ir klaidas. Mūsų atgaila būtina mūsų atsivertimui. Tik tada mūsų dvasia bus išgydyta ir galės susitikti Kristų.

Pradžios malda

Jėzau, noriu priartėti prie Tavęs ir sekti paskui Tave, einant Kryžiaus Keliu į Kalvariją. Noriu būti su Tavimi Tavo mirties akimirką ir dalintis kentėjimais su Tavo Motina Marija. Suteik man malonę visa širdimi įsigyventi į Tavo kančios slėpinį ir iš tikrųjų pažinti nuodėmės siaubą, kad visa širdimi pajausčiau Tavo meilės gylį, plotį ir aukštį. Suteik man dėkingumo malonę, nes Tu vertas garbinimo, šlovinimo ir nuoširdžios padėkos už tą meilę, kurios vedamas už mus kentėjai.

O Marija, Tu sielvartavai, kentėjai, likdama ištikima. Ateinu pas Tave, kad nebūtum vieniša Savo skausmo metu. Paimk mane su Savimi. Nesu vertas būti šalia Tavęs, nes žinau, kad mano širdyje nėra pakankamai meilės. Kaip tada, taip ir dabar tai teikia Tau skausmo. Tačiau šią akimirką visa savo širdimi ir siela trokštu būti arti Tavęs. Dėkoju Tau už tai, kad šis mano širdies troškimas yra esminis, kartu suvokdamas, kad ji neužtektinai liepsnoja meile ir dėkoja. O Marija, Tavo užtarimu Viešpats tesuteikia man tyrą ir mylinčią širdį. Tenebūna kliūčių man susitikti su Jėzumi, kuris kenčia ir atperka mane Savo skausmais. Tebūna šis susitikimas džiaugsmingas!

Pirmoji skausmingoji paslaptis: Jėzus meldžiasi Getsemanės sode

Dėkoju Tau, o Jėzau, kad prieš eidamas į Getsemanės sodą, tą vietą, kur prasidėjo Tavo kančios, Tu šventei pirmąsias šventas Mišias. Dėkoju Tau už meilę, su kuria Tu ėmei duoną ir taurę ir davei jas Tavo apaštalams, kad valgytų ir gertų. Dėkoju ir už tai, kad paraginai juos ateityje tai daryti Tavo atminimui. Dėkoju Tau, o Kristau.

Tavo žemiškosios kelionės pradžioje Tavo Motinai buvo pasakyta, kad Tu vadinsies Emanuelis, Dievas su mumis. Žemiško gyvenimo pabaigoje Tu leidai suprasti, kad visam laikui pasilieki su mumis Eucharistijoje. Tu esi Emanuelis – Dieviškoji Duona, - su mumis ir mums. Dėkoju Tau!

Getsemanės sode Tu likai vienas. Ten prasidėjo Tavo kova su mirtimi. Apaštalai buvo toli ir kūnu, ir dvasia, nes jie miegojo. Marija ten nedalyvavo, bet Savo dvasia ir širdimi visada buvo šalia. Dėkoju Tau už žodžius: „Tėve, tebūna ne mano, bet Tavo valia!“ Dėkoju Tau už Tavo baimę ir pagalbos šauksmą: „O mano Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę!“ Jėzau, aš rengiuosi susitikti su Tavimi per šias šventąsias mišias. Pripažįstu ir sielvartauju, kad palikau Tave ten vieną. Dabar klausiu pats savęs: ar nuoširdžiai tikiu Tavo buvimu konsekruotoje Ostijoje? Aš skiriu tiek nedaug laiko Tavęs garbinimui Eucharistijoje. Kiek kartų tik paviršutiniškai, skubėdamas, mažai tesusimąstydamas priėmiau Komuniją? Atsakydavau: „Amen, taip, aš tikiu!“ Bet kartais mano širdis buvo toli. Aš gailiuosi, Jėzau. Trokštu iš tiesų su Tavimi susitikti per šias šventąsias Mišias ir šioje Komunijoje. Sustiprink mano tikėjimą Tavo buvimu Eucharistijoje. Leisk širdimi suprasti, kad tikrai Tu esi čia.

Meldžiu Tave taip pat už tuos, kurie su manimi dalyvauja šiose šventose Mišiose. Pažadink jų tikėjimą Tavo buvimu. Neleisk jiems paviršutiniškai ar šventvagiškai priimti Komuniją. Duok, kad visi deramai su Tavimi susitiktų.

Taip pat meldžiu už kunigą, kuris aukos Mišias, ir už visus kitus. Atleisk jiems, nes dažnai jie Tave palieka ir Tu nebesi garbinamas mūsų bažnyčiose. Atleisk jiems, jei tikėjimo paslaptis jie švenčia abejinga širdimi.

Nuvalyk mūsų širdis, pažadink apsnūdusius, paguosk sielvartaujančius, išlaisvink tuos, kurie tapo savo prakeiksmų kaliniais, išlaisvink narkomanus, alkoholizmo ir kitų blogų įpročių vergus. Suteik nuolankumo išpuikusiems, neatleidžiantiems duok stiprybės tai padaryti. Kai jiems tai pavyks, teprisipildo jų širdys džiaugsmo. Šykštiems suteik meilės dvasios ir valios dalytis su stokojančiais. Tiems, kuriuos slegia šeimyniniai kivirčai, suteik ramybę ir susitaikymą. Išvaduok iš ydų tėvus ir visiškai išlaisvink juos. Grąžink meilę ir ištikimybę tiems, kurie netiki meile šeimoje. Tiems, kuriuos įkalino amoralaus elgesio įpročiai, suteik stiprybės, kad gerbtų ir savo, ir kitų žmonių kūnus. O Viešpatie, aš pavedu Tau ir tuos, kurie nebeateina į šventąsias Mišias susitikti su Tavimi, nes prarado tikėjimą. Dėl savo nepasitikėjimo jie nutolo nuo Tavęs ir neranda atilsio. Grąžink jiems tikėjimą. Būk šalia ligotų, kurie negali ateiti, nors ir trokšta to visa savo širdimi. Paguosk juos, kaip angelas Tave paguodė.

Kartu su Tavo ašaromis ir skausmu, Tavo baimėmis, kančia, prakaitu ir vienatve dabar aš aukoju Visagaliam Tėvui už pasaulio išganymą visus skausmus ir kentėjimus.

Jėzau, tegu niekados nepasikartoja tai, kad kas nors iš Tavo draugų užmigtų. Tegu mūsų kūnai ir dvasia Tau kviečiant būna pasirengę gyventi naujai ir likti Tau ištikimi. Getsemanės sode įvyko pati baisiausia išdavystė. Tau iš tikrųjų suskaudo širdį, kai Judas prisiartino prie Tavęs ir išdavė Tave pabučiavimu. Bet Tu su nenuilstančia meile tik ištarei jam: „Bičiuli“. Taip elgdamasis Tu suteikei jam progą suprasti, ką jis daro ir išvengti išdavystės.

Besirengdamas susitikti su Tavimi, Jėzau, aš atnešu ir aukoju Tau visus tuos kartus, kai esu Tave išdavęs. Aukoju Tau savo susitikimus su ligoniais, vargšais, atmestaisiais, kaliniais, alkanaisiais, ištroškusiais ir nelaimingais, kuriuose neatpažinau Tavęs ir įžeidžiau Tave savo abejingumu. Atleisk visiems mums, susirinkusiems susitikti su Tavimi, visas išdavystes. Atleisk išdavystes tų, kurie nebeieško Tavęs Eucharistijoje. Atleisk jiems ir pasigailėk jų. Dėkoju Tau už Tavo troškimą atleisti ir su džiaugsmu laukiu susitikimo su Tavimi.

( Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Antroji skausmingoji paslaptis: Jėzus nuplakamas Piloto rūmuose

Bausmė tapo aiški: kalinys turėjo būti nuplaktas. Ir tai buvo padaryta. Kareiviai buvo įgudę, paeiliui čaižydami ir skaičiuodami kirčius. Su kiekvienu kirčiu Tavo kūnas vis labiau buvo žalojamas, kol tapo viena žaizda. Tu buvai sužeistas už mus, kad išgydytum mūsų sielų ir širdžių žaizdas. Dėkoju Tau, Jėzau, už meilę, kurios vedamas leidaisi, kad Tave nuplaktų dėl mūsų. Dėkoju, kad gydai mus Savo žaizdomis.

Meldžiu Tave, išgydyk mano sielos žaizdas, dėl kurių kyla baimės, rūpesčiai, nepasitikėjimas, neapykanta ir pavydas. Išgydyk mano dvasią, kad ji nebūtų prisirišusi prie narkotikų, alkoholio ar būtų kitaip priklausoma. Išgydyk žaizdas išlikusias manyje dar nuo vaikystės. Išgydyk manyje visa, kas neišgydyta dėl netikusių santykių (su tėvu, motina, broliais, seserimis, kitais giminaičiais, mano žmona, vaikais, mano artimaisiais, šeimos ar bendruomenės nariais).

O Jėzau, Savo žaizdomis išgydyk visus kirčius mano sieloje ir kūne, kuriuos gavau gyvendamas žemėje ar paveldėjau dar motinos įsčiose. Išgydyk visas žaizdas, atsiradusias dėl mano motinos būsenos nėštumo metu. Jėzau, išgydyk visas mano šeimos ir bendruomenės, mano tautos ir bažnyčios žaizdas. Išgydyk žaizdas, atsiradusias dėl mano nemeilės ir neatlaidumo, dėl to, kad nebuvau mylimas ar dėl to, kad man nebuvo atleista. Pažvelk į tuos, kurie kenčia plakami savo šeimose, taip pat tuos, kurie yra rimtų nesusipratimų aukos. Pažvelk į šeimas, kurioms gresia skyrybos, ypatingai į tampomus jų vaikus. Išgydyk žaizdas, kurias vis sukeliame patys sau, paversdami savo gyvenimus nesiliaujančiu plakimu.

Žvelk į pasaulį, kuris yra neteisybės, karų ir neapykantos, pinigų troškimo, prievartos ir nusikaltimų auka. Tu, Dievo Avinėli, kuris buvai dėl mūsų sužalotas, išgydyk pasaulio žaizdas. Pažvelk į motinas, padariusias abortą kitų verčiamos ar dėl to, kad pačios to norėjo. Jos prarado gyvenimo džiaugsmą. Jų sielos ir kūnai sužeisti ir nebegali daugiau atsiverti gyvybei ir tikėjimui. Jų meilė ir viltis prarastos. Tu kentėjai plakamas, kad nė vienas nebūtų sunaikintas savo ar kitų žmonių nuodėmių. Niekas neturėtų nešioti savo širdyje pūliuojančių ir kitus nuodijančių žaizdų. Tad meldžiu Tave, išgydyk širdis tų, kurie nužudė nekaltuosius. Nukreipk nuo mūsų visus kančią keliančius kirčius, gaunamus dėl to, kad neatsiverčiame ir nesėkmingai bandome pakeisti savo gyvenimus. Aukoju Tau visus kentėjimus dėl mano ir pasaulio nuodėmių. Išgydyk mus, atleisk mums ir pasigailėk mūsų.

( Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Trečioji skausmingoji paslaptis: Jėzus vainikuojamas erškėčiais

Jie žinojo, kad nebuvo kam Tave palydėti. Tu atsisakei pagalbos, kad Tavo mokiniai liktų laisvi ir niekas jų nepaliestų. Pagal įstatymą nebuvo jokios būtinybės vainikuoti Tave erškėčiais. Valdžia buvo nusprendusi Tave tik nuplakti, bet kareiviai pridėjo ir šią bausmę. Jie juokėsi iš Tavęs ir tyčiojosi, užspausdami Tau ant galvos didžiulį erškėčių vainiką. Tai buvo didžio pažeminimo akimirkos. Jie išjuokė Tave, apsiausdami svetima skraiste ir įsprausdami į Tavo ranką kažką, primenantį skeptrą. Jie tyčiojosi iš Tavęs sakydami: “Atspėk, kas tave užgavo“. Bet Tu tylėjai ir Tavo tyla dar padidino jų įsiūtį ir vulgarumą. Tada žaizdos, kraujas, pajuoka, pažeminimas, Tavo išvaizdos sudarkymas žeidė tavo Asmenį. Tu viską iškentėjai mylėdamas. Kaip galime likti nedėkingi, kai Tu visa tai dėl mūsų pakėlei?

Rengdamasis šventoms Mišioms, trokštu paaukoti Tau šią paslaptį už visus įžeidimus, kuriuos patiri per juodąsias mišias. Žinau, kad daug yra baisiai žeminančių Tave, kuris esi konsekruotoje Ostijoje. Drauge su šėtonu, žmonijos išganymo priešu, jie žemindami išjuokia Tave ir Tavo eucharistinę meilę. Jėzau atleisk ir išgelbėk taip pat tuos, kurie sąmoningai nusprendė šitaip neapkęsdami elgtis. Aukoju savo meilę Tau ir meilę tų, kurie ateina į šias šventąsias Mišias, kad būtum deramai paguostas per šį eucharistinį stebuklą.

Atleisk visus įžeidimus ir pažeminimus. Atleisk tiems, kurie eina į Mišias ir priima Ostiją, kad po to ją parduotų kitiems, dalyvaujantiems juodosiose mišiose. Atleisk tiems, kurie tai daro sąmoningai, bei tiems, kurie, pažadėję bendradarbiauti, įsitraukė į piktadarybes gerai nežinodami, ką daro. Tegu Tavo eucharistinė meilė nebūna įžeidžiama. Tesutirpsta šaltis tikinčiųjų širdyse ir tegu niekas nepajuokia Tavo meilės.

Meldžiu Tave ir mylėdamas aukoju šią paslaptį. Tegu ši malda bus kaip balzamas, gaivinanti ryto rasa. Tesušildo Tave mano meilė savo jautrumu ir dėkingumu. Išgydyk visų širdžių, sužeistų mūsų didžio nedėkingumo, žaizdas. Tegu visi krikščionys supranta Tavo buvimo šventumą. Tedarysime tik tokius darbus, kurie bus verti Tavo meilės.

( Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Ketvirtoji skausmingoji paslaptis: Jėzus neša Savo kryžių kantriai ir su meile

Dėkoju Tau, kad paėmei nešti kryžių. Jis buvo sunkus, Tu buvai išvargęs ir sužeistas, bet su meile paėmei jį ir nešei.

(Dabar apmąstykite savo nešamą kryžių. Paaukokite Viešpačiui savo padėtį, kurioje dabar esate: sunkumus, ligas ir kentėjimus; ypač jei turite problemų šeimoje ar bendruomenėje. Toliau melskitės ir mąstykite tol, kol pajusite ramybę. Šiuo ypatingu atveju jūs turite įgyti dvasios ramybę ir norą dalyvauti šventosiose Mišiose. Be to, jūs turite būti tikras, kad esate susitaikęs su Dievu. Ar pykote ant Jo dėl savo kryžiaus ir kentėjimų?)

Aš dėkoju Tau, Jėzau, kad esi su manimi man kenčiant ir drauge su manimi neši mano kryžių. Padėk man jį nešti ir būk gailestingas visiems, kurie neša savo kryžius be meilės, vilties ir tikėjimo. Suteik prasmę mūsų kryžiams ir padaryk, kad nebūtų mums per sunkūs. Tegu mūsų kentėjimai ir išbandymai nebūna mums per sunkūs pakelti.

Pasiaukojimo aktas Gerumo, Meilės ir Gailestingumo Motinai

O Motina,

gerumo, meilės ir gailestingumo Motina,

myliu Tave visa širdimi ir aukoju save Tau.

Savo gerumu, meile ir gailestingumu

išgelbėk mane.

Noriu Tau priklausyti.

Myliu Tave ir trokštu, kad mane saugotum.

Iš širdies gelmių, o gerumo Motina,

meldžiu ir prašau Tavo gerumo,

kad dėl jo tapčiau vertas Dangaus.

Meldžiu Tavo neaprėpiamos meilės.

Padaryk taip, kad visus mylėčiau tokia meile,

kokia Tu mylėjai Viešpatį Jėzų.

Taip pat prašau Tave malonės

virpėti iš meilės Tau.

Visiškai atsiduodu Tau

trokšdamas, kad būtum šalia manęs

man žengiant kiekvieną žingsnį,

nes esi pilna malonės.

Noriu niekada to nepamiršti.

O jei vieną dieną prarasčiau šią malonę,

meldžiu Tave, kad ją man vėl sugrąžintum.

Amen.

( Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Penktoji skausmingoji paslaptis: Jėzus miršta ant Kryžiaus

Jėzau, Tu miršti ant kryžiaus. Marija yra Tau ištikima ir kenčia kartu su Tavimi. Dėkoju Tau už Tavo mirtį! Dėkoju Tau už Tavo kryžių. Dabar aš rengiuosi be kraujo švęsti Tavo kruvinąją auką. Tu numirei, numirei už mane ir visą žmoniją. Kryžius mums yra Tavo meilės simbolis, o šios šventosios Mišios yra ženklas, kaip karštai Tu mus myli. Aš puolu kniūbsčia prieš Tave ir iš širdies gelmių dėkoju Tau. Tu atidavei mums savo Motiną ir Jai mus patikėjai. Mes neverti tokios dovanos!

Tu kentėjai už savo tautos ir mūsų visų nuodėmes. Kai prikalėme Tave prie kryžiaus, Tu mainais už tai Ją mums atidavei. Mylėdamas Tu atidavei savo Motiną,- tai mums nesuprantama ir nenusakoma!

Dėkoju Tau, Marija. Dėkoju Tau taip pat už tai, kad esi Motina! Tegu kryžius kalba man, kaip kalbėjo Tau. Tegu žodžiai nuo kryžiaus aidu atsiliepia mano širdyje, kaip jie nuskambėjo Tavo nekaltoje širdyje.

Jėzau, Tavo žodžiai skamba mano ausyse: „Atleisk jiems... Trokštu... Moterie, štai Tavo sūnus... Tu būsi su manimi rojuje... Mano Dieve, kodėl mane apleidai?... Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią...“ Pradedant šia akimirka tegu mano širdis visados bus ta vieta, kurioje ataidės šie žodžiai. Išganyk mane ir leisk atgimti, naujai susivienijus su Tavimi.

Pasigailėk tų, kurie arti mirties. Tegu jie visi išgirsta Tavąjį balsą. Tegu visi atranda ramybę tuo laiku, kuris skirtas ieškoti susitaikymo. Aš taip pat pavedu Tau savo mirties akimirką. Viskas tepriklauso Tau. Dėkoju Tau už tą susitikimą, kuris bus po mano mirties. Tepranyksta baimė ir sunkumai ir tegu Tavo ramybė įsiviešpatauja mano širdyje!

Aš pavedu Tau taip pat ir tuos, kurie bus su manimi man pas Tave ateinant, kunigą, kuris mane palaimins ir suteiks Ligonių patepimo Sakramentą bei sutaikys mane su Tėvu. Tesugebėsiu ištarti: „Tėve, teesie Tavo valia!“

( Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Švęsti Mišias, reiškia išgyventi visą Velykų slėpinį: Kristaus gyvenimą, mirtį ir šlovę. Jei ko nors trūksta šiai visumai, ji nepilna. Tad tikintysis kiek tik įmanoma turi panirti šių šlovingų, iš tiesų vykusių įvykių slėpinyje, kad jo širdis ir dvasia iš tikrųjų būtų eucharistinės. Jei tai įmanoma, kalbėkite Rožinį net jei nebeturite laiko pasilikti bažnyčioje. Kalbėkite jį eidami, vairuodami ar keliaudami namo. Tegu šis kelionės laikas būna meditacijos metas. Savo širdyje kartokite maldavimus prieš kiekvieną paslaptį, o tada tylomis, susikaupę ir kupini meilės kalbėkite jas.