PASIRENGIMAS MIŠIOMS

Medjugorjėje Mišioms pasirengiama kalbant prieš jas rožinį. Kalbėdami vieną paslaptį po kitos, žvelgiame į Marijos ir Jėzaus gyvenimus, melsdami malonės gyventi bei veikti kaip Jėzus Marija. Svarbu pabrėžti, kad Marijos gyvenimas visada buvo sutelktas aplink Jėzų ir dabar sukasi apie Jį. Prieš Jėzaus pradėjimą, būdama jauna mergaitė žydė, Ji laukė Jo melsdamasi ir pasninkaudama, šaukdamasi Dievo, kad atsiųstų Mesiją. Ji nesivylė ir nelaukė, kad taps Išganytojo Motina. Po Jėzaus pradėjimo ir gimimo Ji patarnavo Jam kaip motina, mokytoja, globėja ir lydėjo Jį sielvarto metu. Galiausiai Ji kartu su Jėzumi džiaugėsi nuolatiniu Prisikėlimo džiaugsmu!

DŽIAUGSMINGOSIOS PASLAPTYS

Medjugorjėje rožinis kalbamas panašiai, kaip žemiau aprašyta. Paslaptys ir kalbėjimo būdas lieka tie patys. Tuo tarpu meditacijų įvairovė priklauso nuo laikotarpio ir kunigo. Pradedame persižegnodami: Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

Pradžios malda

Šlovė ir padėka Tau, Dangaus Tėve, nes Tu siuntei Savo Sūnų, Jėzų Kristų, kad visam laikui su mumis pasiliktų. Aš tikiu Jo žodžiais: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Tikiu, kad per išpažintį susitinku su Tavimi, o Gailestingasis Tėve. Tvirtai tikiu, kad sutiksiu Tave taip pat ir liturginės aukos metu. Dabar noriu praleisti šį laiką melsdamasis ir skirdamas jį Tau. Šventosios Dvasios galia prašau Tavęs, kad man meldžiantis parengtum mano širdį susitikimui su Tavimi. Taip pat prašau, kad per šias šventąsias Mišias su džiaugsmu sutikčiau Tavo Sūnų, Jėzų Kristų.

Atimk visa, kas neleidžia man susitikti su Tavimi. Nuvalyk mano širdį bei sielą kaip aš išvalau savo namus laukdamas draugų ar svečių. Per šią maldą nuramink mano širdį ir parenk ją, kad Tave priimtų. Atverk mano akis, kad Tave matyčiau. Atverk mano ausis, kad Tave girdėčiau. Nuvalyk mano rankas, kad būčiau vertas gauti Tave. Dėkoju Tau, Marija, kad padedi man pasirengti susitikimui su Juo. O Motina, būk su manimi. Padėk man atveri mano širdį, kaip Tu tai darei. Amen.

Tikiu...

(Medjugorjėje nekalbama Tėve mūsų..., 3 kartus Sveika, Marija... bei Garbė... prieš pirmąją paslaptį.)

Pirmoji džiaugsmingoji paslaptis: Apreiškimas

Ačiū Tau, o Dieve, kad siuntei Savo angelą pranešti Marijai, kad Ji taps Tavo Sūnaus, Tavo Amžinojo Žodžio, Motina. Dėkojame Tau ir šloviname Tave už Jos atsakymą: „Tebūna man, kaip Tu pasakei“. Tai buvo įsikūnijimo akimirka, kai Tavo Sūnus tapo žmogumi ir pradėjo gyventi tarp mūsų. Dėkojame Tau, o Viešpatie, nes Marijos širdis tapo pirmuoju altoriumi, kuriame Tavo Žodis, Tavo Sūnus Jėzus Kristus, tapdamas Žmogumi, iškart surado tinkamą vietą apsigyventi.

Ačiū Tau, o Marija, už Tavo pasakytą „Taip“, atvėrusį duris Mesijui, kad galėtų ateiti į šį pasaulį. Dėkoju Tau už Tavo motinišką meilę, dėl kurios maitinai Sūnų Savo kūnu bei krauju kaip kiekviena motina savo vaiką.

Tėve, dabar per Mariją ir kartu su Ja, meldžiu, kad man rengiantis liturginei aukai, mano širdis būtų pasiruošusi išgirsti ir priimti Tavo Žodį. Suteik, kad per šias šventąsias Mišias ir manyje Žodis įsikūnytų. Tegul Tavo žodis įžengia į mano širdį bei sielą. Kartu su Marija noriu sakyti: „Teesie Tavo valia!“.

(Likite tyloje trumpai apmąstydami ir tada tęskite kalbėdami Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Antroji džiaugsmingoji paslaptis: Marija lanko šv. Elzbietą

Marija, Dievo Žodis tapo kūnu Tavyje: Tavyje Jis rado naują erdve, o Tavo giminaitė taip pat atrado sau vietą Tavo gyvenime. Štai kodėl Tu skubėjai aplankyti šv. Elzbietą. Tavo širdis buvo pirmasis altorius, ant kurio viskas pasikeitė. Dabar Tavo gyvenimas tapo pirmuoju gyvu altoriumi, ant kurio susitiko Dievas su žmogumi. Kas turėjo įvykti, Dievui tapus Žmogumi, tas ir įvyko.

Šv. Elzbieta sutiko Tave su džiaugsmu. Ji atpažino Tavyje įtikėjusiąją. Ji pasakė Tau: „Palaiminta Tu, kuri įtikėjai ir palaimintas Tavo įsčių vaisius, Marija“. Dabar aš taip pat rengiuosi susitikti su Viešpačiu per liturginę auką. Tebūna mano širdis laisva nuo nuodėmės ir tevirpa iš džiaugsmo, nes ateina Viešpats jėzus. Tavo užtarimu, Marija, teišnyksta iš mano širdies visas susikaupęs blogis. Tepranyksta visa, kas gali sutrukdyti man susitikti su Juo. Tad, Marija, kartu su šv. Elzbieta aš džiugiai sveikinu Tave. Noriu melstis su Tavimi ir aukštinti Viešpatį, kad malda parengtų mano širdį, sielą bei kūną Viešpaties atėjimui.

Tegu visi mano sunkumai ir kentėjimai, baimės ir nesėkmės pasikeičia manyje į tiltą, jungiantį mane su Viešpačiu, kaip visos šv. Elzbietos kančios po susitikimo su Tavimi, Marija, virto tikru džiaugsmu.

Zacharijas, Elzbietos vyras, atsisakė tikėti, kad turės sūnų. Jis nepatikėjo angelu, apreiškusiu jam naujieną, todėl prarado kalbą. Nepasitikėjimu jis atskyrė save nuo džiaugsmą nešančio išganymo.

Marija, į šį maldingą pasirengimo aktą noriu įtraukti mano šeimą ir bendruomenę, visus tuos, kurie nutilo ir daugiau nebesimeldžia; tuos, kurie apako ir nebemato kitų. Per šį pasiruošimą tepranyksta visas blogis, tesudega jis dieviškosios Malonės liepsnose, kad po šių Mišių regėtume saulę.

Trečioji džiaugsmingoji paslaptis: Jėzaus gimimas

O Marija, tą naktį, kai pagimdei Savo Sūnų, Betliejaus šeimos nepriėmė Tavęs ir Tavo sužadėtinio Juozapo. Jūs radote pravirą tvartelį ir viduje laukėte Tavo ir Dievo Sūnaus gimimo. Jis gimė ir buvo priimtas su Tavo švelnia motiniška meile. Angelai giedojo: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms“. Tu paguldei Jį ėdžiose, prieš tai pamaitinusi, su giliausiu nuolankumu ir padėka prižiūrėjai Jį ir garbinai. Tu klauseis, kas buvo apie Jį kalbamą ir laikei visus įvykius savo širdyje.

Marija, kai bandau pasiruošti šiai liturginei aukai, trokštu būti jai visiškai pasirengęs. Nors mano širdis ir šalta, ir neverta, žinau, kad turiu pasakyti: „Ateik, Viešpatie Jėzau, gimk mano širdyje“, - kaip Tu, o Marija, pagimdei Jį tvartelyje. Kai aš rengiuosi susitikti su Jėzumi per šią liturginę auką, trokštu malonės mylėti Jį visa savo esybe, kaip ir Tu, Marija, savo motiniška meile apgaubianti Jėzų. Noriu, kad mano širdis atgimtų vien nuo minties, kad Dievas ateina pas mane. Noriu džiaugsmingai giedoti drauge su angelais, kad viską daryčiau Tėvo šlovei ir būčiau geros valios žmogumi. Noriu, kad mano širdis būtų pasirengusi Jį priimti, atsiduoti Jam, gyventi su Juo visą šią dieną. Trokštu savo širdyje garbinti Jį amžiais ir kiekvieną akimirką atpažinti Jį savo broliuose ir seseryse.

Šią pasiruošimo akimirką meldžiu eucharistinės malonės, kad nuo šiol aš mylėčiau Jėzuje ir Jis mylėtų manyje. Kiekvieną dieną Jis man iš naujo gimsta ant altoriaus, norėdamas gimti ir mano širdyje. Padėk man, o Marija, kad kiekvieną dieną ir nuolatos būčiau pasirengęs, kad jis gimtų ir augtų manyje. Tegu šios šventosios mišios man būna tai, kas Tau buvo Betliejus. Padėk man priimti Jėzų į savo širdį su meile ir leisk iš širdies gelmių nuolankiai Jį garbinti.

Tepatirsiu per šias šventąsias Mišias Viešpaties atėjimą, kaip atsitiko piemenims, kai juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa ir jie suprato, kad gimė Mesijas. Tebūsiu aš nors akimirką pasirengęs palikti viską ir eiti į Betliejų Jo sutikti.

Tepatirsiu šias Mišias kaip tie išminčiai, kurie atpažino žvaigždėje Viešpaties atėjimą ir sekė ją. Jie nugalėjo visus sunkumus ir pagaliau sutiko Tave, Motiną su savo viengymiu Sūnumi. Kiekvienos Mišios tebūna man visiškai naujas ir šventas įvykis.

(Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Ketvirtoji džiaugsmingoji paslaptis: Jėzaus paaukojimas

O Marija, gerbdama įstatymą, Tu ėjai į šventyklą su savo sužadėtiniu Juozapu ir paaukojai savo Sūnų, savo viengymį Sūnų. Tu paaukojai pirmąją Naujojo Testamento auką už pasaulio išganymą. Tu paaukojai Jį mylėdama ir atsiduodama. Dėkojame Tau, Marija! Pasirengdamas šiam susitikimui su Viešpačiu per liturginę auką, kartu su Tavimi meldžiu Viešpatį už kunigą, kuris aukos šventąsias Mišias. Dabar dėkoju Tau už šio kunigo pašaukimą (jei pažįstu kunigą, pasakau jo vardą), kurį suteikė Viešpats ir kurį jis priėmė. Viešpatie, meldžiu Tave, būk šiam kunigui gailestingas. Tegu Šventoji Dvasia nužengia ant jo, kad jis aukotų šias Mišias mylėdamas. Įkvėpk jį! Parenk jo širdį susitikimui su Tavimi. Įkvėpk jį, kad Tavo žodžiai padėtų jam kalbėti mylint ir aiškinti šių Mišių skaitinius su Šventosios Dvasios jėga. Tegu tie žodžiai randa atgarsį jo širdyje ir duoda vaisių jo gyvenime.

Aš meldžiu Tave už visus pasaulio kunigus, kad jie tarnautų tikėjimo paslaptims su didžia meile. Žinau, kad kai kurie iš jų išgyvena sunkumus, nes yra neturtingi ar ligoti, arba jaučiasi vieniši. Marija, kartu su Tavimi aš atiduodu juos Viešpačiui, kad jis išgydytų juos ir praturtintų juos Savo meile. Tebūna Dievas su jais, kad nesijaustų vieniši. Ypatingai aš pavedu ir patikiu tuos kunigus, kurie prarado meilę tikėjimo paslaptims, kurie atšalusiomis širdimis švenčia eucharistinę auką, nebūdami visiškai įsitikinę, kad Tavo Sūnus tikrai yra duonoje ir vyne, kurie abejingai priima šventąją Komuniją ir kurie neturi nei laiko, nei noro pagilinti savo dvasinį gyvenimą. Tau, o Marija, taip pat pavedu tuos, kurie pajuto dvasinį pašaukimą ir kurių apsisprendimas tapti kunigais artinasi. Tegu Šventosios Dvasios malonė padaugina juose eucharistinę meilę, kad jie švęstų liturginę auką su meilės įkarščiu, būdami džiugūs dieviškųjų slėpinių prievaizdai.

Šventykloje dievobaimingasis senolis Simeonas ir pranašė Ona atpažino pasaulio Išganytoją ir šlovino Dievą. Senasis Simeonas išgiedojo padėką:

„Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,

leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,

nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

kurį Tu prirengei visų tautų akivaizdoje:

šviesą pagonims apšviesti

ir Tavosios Izraelio tautos garbę.

(Lk 2, 29-32)

Marija, šia malda ir šiuo pasirengimu šventosioms Mišioms prisimenu visus pagyvenusius ir ligotus žmones, kurie norėtų ateiti, bet negali dėl ligos ar senyvo amžiaus. Tegu jie būna pasirengę aukoti savo kryžius ir silpnumus Viešpačiui, kad per šią auką būtų išganyti jie ir visas pasaulis.

Taip pat pavedu Tau tuos, kurie gali dalyvauti Mišiose, bet prarado tikėjimą ir daugiau nebeateina. Galiausiai Tau pavedu tuos, kurie niekada nežinojo ir negirdėjo apie nuostabų eucharistinės meilės stebuklą.

(Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Penktoji džiaugsmingoji paslaptis: Jėzus atrandamas šventykloje

O Marija, Tu ir Tavo sužadėtinis Juozapas kartu auklėjote Tavo viengymį Sūnų. Jūs gyvenote savo namuose ir, kaip reikalavo Dievas, meldėtės, pasninkavote, laikėtės šabo ir visų kitų įstatymo reikalavimų. Kartu su savo dvylikamečiu Sūnumi jūs išsiruošėte į piligriminę kelionę aplankyti Jeruzalės šventyklos, kad įvykdytumėte tai, kas parašyta įstatyme. Jums grįžtant atgal tapote labai prislėgti. Tris dienas jūs su sielvartu ieškojote Jėzaus, kol suradote Jį laimingą šventykloje. Tu, Marija, nesupratai Jo apie tai pasakytų žodžių, bet laikei juos savo širdyje.

Marija, Tu trokšti, kad šventosios Mišios būtų mums džiaugsmingas susitikimas su Viešpačiu, gyvuoju Dievu. Aš esu čia, Marija, šventykloje, kurioje gyvena Įsikūnijęs Dievas, Tavo Sūnus ir mūsų Viešpats. Trokštu rasti Jį čia; noriu iš naujo jį čia sutikti ir laikyti savo širdyje visus žodžius, kuriuos Jis man pasakys. Visiškai atsiduodamas Viešpačiui, trokštu, kad Jis paverstų mano vargingumą ir abejones džiaugsmu ir pasitikėjimu. Trokštu per šį susitikimą pakeisti visą savo gyvenimą. Trokštu nuolatos melstis ir amžinai gyventi su Juo ir Tavimi.

O Marija, Tu ir šiandien ieškai savo sūnų bei dukterų: tų, kurie neranda kelio į šventyklą ir pasimetė gyvenimo kelyje: tu, kurie sustoja arba delsia, vėlai išsiruošia arba visai nebesiekia Dievo jiems numatyto kelionės tikslo. Tu ieškai ir tų, kurie nori sutikti su Tėvo valia, bet yra silpni ir nepajėgūs. Tu nerimauji ir patiri skausmą kartu su sielvartaujančiais tėvais, kai jie kenčia dėl savo vaikų, kurie skandina save blogyje ir nuodėmėje. Pakeisk šių tėvų skausmą džiaugsmu. Tesidžiaugia jie savo šeimose, telydi juos ramybė ir meilė, kylanti iš aukojimosi ir pagarbos vienas kitam.

( Tėve mūsų..., 10 k. Sveika, Marija... ir Garbė...)

Švęsti Mišias, reiškia išgyventi visą Velykų slėpinį: Kristaus gyvenimą, mirtį ir šlovę. Jei ko nors trūksta šiai visumai, ji nepilna. Tad tikintysis kiek tik įmanoma turi panirti šių šlovingų, iš tiesų vykusių įvykių slėpinyje, kad jo širdis ir dvasia iš tikrųjų būtų eucharistinės. Jei tai įmanoma, kalbėkite Rožinį net jei nebeturite laiko pasilikti bažnyčioje. Kalbėkite jį eidami, vairuodami ar keliaudami namo. Tegu šis kelionės laikas būna meditacijos metas. Savo širdyje kartokite maldavimus prieš kiekvieną paslaptį, o tada tylomis, susikaupę ir kupini meilės kalbėkite jas.