Matant 2000–3000 žmonių miniai, kurią ten pritraukė nuo apsireiškimų kalno sklindantys šviesos ženklai, Vicka apšlaksto apsireiškimą švęstu vandeniu ir sako: „Jei Tu esi Gospa, pasilik su mumis, jei ne, išeik“.
Apsireiškusioji tik šypsosi.
Ivanka: Kodėl Jūs atėjote čia? Ko Jūs trokštate? „Aš atėjau, nes čia yra daug tikrų tikinčiųjų. Aš noriu būti su jumis, kad atversčiau ir sutaikyčiau visą pasaulį“.
Ivanka: Ar mano mama ką nors sakė? „Klausyk savo močiutės ir padėk jai, nes ji yra sena“.
Mirjana: Kaip sekasi mano seneliui? (Jis buvo neseniai miręs.) „Jam viskas gerai“.
Regėtojai, minios prašymu: Duokite mums ženklą, kuris įrodytų Jūsų buvimą.
„Palaiminti tie, kurie tiki nematę“.
Mirjana: Kas Jūs esate? „Aš esu Švenčiausioji Mergelė Marija“.
Kodėl Jūs apsireiškiate mums? Mes nesame geresni už kitus. „Aš nebūtinai pasirenku geriausius“.
Ar Jūs sugrįšite? „Taip, į tą pačią vietą kaip ir vakar“.
Po apsireiškimo grįždama į kaimą, Marija vėl pamato ašarojančią Mergelę Mariją šalia vaivorykštės spalvų kryžiaus: „Taika, taika, taika! Susitaikykite! Tik taika. Susitaikykite su Dievu ir tarpusavyje. Tam būtina tikėti, melstis, pasninkauti ir eiti išpažinties“.
